Savaitės apžvalga #120

Aš esu Izraelio pusėje. Vienareikšmiškai. Atsakymas kodėl, — šios dienos įraše. Marija Balach iš šalia Gazos ruožo esančio kibuco „Nachal Oz“ spalio 7 dieną kartu su vyru ir pusės metų dukrele 13 valandų slėpėsi mamade — slėptuvėje namuose. Vieną iš tų begaliniai ilgų valandų ji girdėjo, kaip po namus vaikšto ir viską daužo bei grobia ginkluoti Gazos teroristai, tą rytą užtvindę taikias civilių gyvenvietes. Stebuklingu būdu išsigelbėjusi (jų šeimos neaptiko) jau vėlai naktį šeima buvo perkelta į saugesnę vietą. Jos vyras Elada spalio 18 dieną apie šeimos patirtį ir žiauriausias žudynes liudijo Europos parlamento komisijai, kuri buvo sudaryta tam, kad išklausyti civilių izraeliečių liudijimus. Šiandien kalbu, kodėl aš absoliučiai Izraelio pusėje. Komentaruose yra ir nuorodos į Elados Balach kalbą parlamentui (angliškai) bei Marijos liudijimą (rusiškai). Taip pat įmetu nuorodą į dviejų lietuvių tyrėjų, kurios akivaizdžiai stoja Palestinos pusėn pokalbį. Apie tai plačiau mano įraše, o vėliau ir tekste tinklaraštyje. Liudijimas Europos parlamente: Pokalbis apie žiaurią patirtį, gyvenimą iki spalio 7 ir po terakto bei bandymas ieškoti atsakymo į klausimą, kodėl pasaulis negirdi Izraelio (rusiškai) Pokalbis Naros tinklalaidėje: